Juditos 9

₂„Viešpatie, mano protėvio Simeono Dieve!

Tu padavei jam į ranką kalaviją,

kad atkeršytų svetimtaučiams,

niekšiškai atsegusiems mergelės diržą,

begėdiškai apnuoginusiems jos šlaunis

ir jos užgaulei išniekinusiems kūną.

Juk tu buvai pasakęs: ‘Taip nedaroma!’

Bet jie taip padarė.

₃Už tai atidavei jų valdovus mirčiai,

sutepei jų krauju tą lovą,

kurioje jie gulėjo apgauti,

tą pačią jų užgaulės gėdą jutusią lovą;

paguldei vergus drauge su didžiūnais

ir didžiūnus su jų tarnais.

₄Atidavei jų žmonas prievartauti,

jų dukteris imti į nelaisvę

ir visą jų grobį padalyti savo mylimiems vaikams,

kurie tau degė uolumu,

bjaurėjosi savo kraujo suteršimu

ir šaukėsi tavo pagalbos.

O Dieve, mano Dieve,

išklausyk ir manęs, našlės!

₅Juk tu atsakingas už šiuos įvykius

ir už tai, kas pirma įvyko,

ir už tai, kas po to buvo.

Tu sumanei, kas vyksta dabar

ir kas bus ateityje.

Kas yra įvykę, tu turėjai mintyje.

₆Dalykai, kuriuos sumanei, ateina,

sakydami: ‘Štai mes!’

Juk visi tavo keliai paruošti iš anksto,

ir tavo nuosprendis duotas numatant.

₇Štai asirai, milžiniškos pajėgos,

didžiuojasi savo arkliais ir raiteliais,

giriasi savo pėstininkų jėga,

pasitiki skydu ir ietimi,

lanku ir svaidykle!

Jie nežino, kad

tu, Viešpats, triuškini kovos gretas.

₈Viešpats yra tavo vardas!

Sutriuškink jų jėgą savo galybe

ir savo pykčiu sunaikink jų smurtą,

nes jie ketina išniekinti tavo šventyklą,

suteršti Padangtę,

kurioje gyvena tavo garbingas vardas,

ir nukirsti kalaviju tavo aukuro ragus.

₉Pasižiūrėk į jų įžūlumą

ir išliek jiems ant galvų savo pyktį.

Duok man, našlei, stiprią ranką,

kad įvykdyčiau, ką ketinu.

₁₀Mano lūpų apgaule paguldyk vergą su valdovu

ir valdovą su tarnu.

Jų įžūlumą palaužk moters ranka!

₁₁Tavo jėgą sudaro ne skaičiai,

ir tavo galybė remiasi ne galingais vyrais.

Tu esi kukliųjų Dievas,

engiamųjų pagalba,

silpnųjų gynėjas,

apleistųjų prieglauda,

žmonių be vilties išgelbėtojas.

₁₂Maldauju, maldauju, mano tėvo Dieve,

Izraelio paveldo Dieve,

dangaus ir žemės Viešpatie,

vandenų Kūrėjau,

visos kūrinijos Karaliau,

išklausyk mano maldą!

₁₃Padaryk, kad mano žodžiai ir apgaulė

taptų žaizda ir rykšte

turintiems tokius nuožmius užmojus

prieš tavo Sandorą,

prieš tavo šventuosius Namus,

prieš Siono kalną

ir tavo vaikų paveldėtus namus.

₁₄Parodyk kiekvienai tautai ir kiekvienai giminei,

kad tu esi Viešpats –

Dievas visos galybės ir jėgos

ir kad nėra kito,

ginančio Izraelio tautą,

tik tu vienas!“